veliniškas

vẽliniškas, -a adj. (1) NdŽ, -à (3^4b) DP71; SD117, SD34, Sut žr. velniškas 2: Tie visi yra ministrai veliniški, kurie su Kristumi vienybėn nerankioja, bet su šatonu avis ižbarsto DP207. Veliniškaĩs juos mokslais žmonės apraudotosios pražasčiuoja DP27. Rymo bažnyčia yra vyriausia, galingiausia ir nepergalėta, kurios … galybės vẽliniškos niekad įveikt … negalėjo DP459.